gyvenimas666.

Kiek daug tau teko iškentėti,

Praeiti teko- dar daugiau.

Sustojęs laikas minutes žymejo,

Gyvenimo praeito,nuostabaus.

Kiek daug grazžių akimirkų prabego,

Tik laiko niekas neatsuks atgal.

Bet juk gyvenimas suteikia

Nuostabų šansą žengt.

Tik ne atgal.

Senatvės raukšlės išvagojo veidą,

Prabėgęs laikas nebegrįš.

O stovi tu čia,prie bedugnės krašto,

Manydamas,jog kas sustabdys.

Tu nebejudi iš vietos,

Nekrusteli nė piršteliu.

Tik sustojęs kaip vienišas akmuo prie kelio,

Su paskutiniu vilties šlakeliu..

Yra tik amžinybės laikinumas,

Tik ta vienintelė neaprėpiama mintis.

Tik šypsena,perauganti į juoką,

Ir viskas ką laikai savy..

Sustojęs gali visko netekti.

Begdamas gali viską prarasti.

Eidamas-kažką naujo atrasti.

Taciau tik prigulęs nustosi gyventi..

Likimas tau smogė atkišęs kumščius..

Paspyrė,pamokė,daugiau nebebus..

Suniokojo viską, ką tokį ilgą laiką kūrei..

Gyvenimas parodo,ko esam verti.

Auksinis dangoraižis sklendžia dangum,

Medžių viršūnės linguoja ritmu,

Pavasario dvelksmas kvėpuoja smogu..

O stoviu aš vienišas miško tankmėj,

Ir mintys vis sukas..Nieko nėra..

Vienišas aš , kaip ir vieniša giria,

Skaičiuojam paskutines atodūsių minutes..

Bet ka daryti,kai per prievarta esi nubloskiamas atgal?

Kai aplink tiek netikroves lengva suklysti.

Netikri draugai,netikri jausmai ir pagaliau netikras tu..

Realios fantazijos vaisius.

Chaosas tavo mintyse,prakeiktos sapalionės galvoje..

Nepaliekantys ramybėje sapnai,dingę draugai..

Tu viena..Ar žinai?Nejau apakai?

Pažvelgus pro langą matai,jog audra atslenka čionai..

Viskas, kaip tavo mintyse-Be prošvaiščiu,lyg baisiausiame košmare..

Tai nebuvo 2-ieju zmoniu meile.Tai buvo vieno zmogaus kancia.